Savo dienorasti pradejau rasyti nuo tos dienos, kai mire tetis, nes buvau baisiai nelaiminga, o kai pries keleta metu apsigyvenau su savuoju vyreliu, tai rasymas nutruko. Gal del to, kad pajauciau gyvenimo pilnatve ir rasyti nebera poreikio. O kaip jums?
Netgi turiu sioki toki savo maziuko dienorasti, kur iki metuku rasiau visus jo pasiekimus, elgesi, poreikius ir dienotvarkes, bus jam atminimas, kai uzaugs :))
as pradejau dienorasti rasyti apie savo pirmaji vaikeli ir iki dabar rasau kad veliau galeciau dukrytei atiduoti :):):) o va ir jau pradejau rasyti antrajai mergytei :):):) kaip istekes butinai atiduosiu kad turetu ir zinotu kokia ji buvo kaip mes jos laukem ir visa kita :):):)
Vaikuciu turiu vaiko dienorasti gavome dovanu kai gime tai jame viska apie ja ir rasau. Ovaikysteje tai nuo 2klases rasiau iki dabar irgi dar retkarciais parasu ,kai uzplusta liudnos mintis ir nera artimo zmogaus salia tai parasau popieriaus labas visada supras:)
Paauglystėje tuėjau slaptą sąsiuvinį, kuriame retkarčiais išdėstydavau savo mintis, bet labiau jie man išeidavo eilių forma. Turiu nemažą eilėraščių rinkinį, o ir skaičiau juos senokai. Kai ištekėjau, baigėsi visi rašinėjimai, nors kai būdavo liūdna, eilėmis išsisakydavau ne vieną nuoskaudą. kažkaip džiaugtis užrašuose nemokėjau. O apie visus savo vaikučius, tai mažas datas, pasiekimus irgi užrašau tam tikrame sąsiuvinyje, bet specialiai nieko nesu pirkusi. Nesu jau labai pedantiška, kad smulkiai viską rašyčiau, būna, kad sakau, va, prisimenu, reikia užrašyti, bet užrašau tik po kelių dienų. Pastebėjau, kad nuo metukų savo dukrytei nelabai ką ir esu užrašiusi. O kai prasideda 'savos kalbos' kūrimas, tada tai tik netingėti reikia užrašinėti, nes greitai tokie dalykai pasimiršta.
Kai buvau jaunesne ,rasiau.idomu issakyti savo mintis sau paciai.Dabar norisi,bet nelabai noriu ,kad kas perskaitytu netycia surades.Tokia jau mano seima-labai skirtingi zmones,kartais nesuprantantys vieni kitu.O as esu tas tiltas,norintis visus suklijuoti.nenoriu nieko izeisti savo mintimis.
Sveika Agne,palietei mano temą,tai ir pasidalinsiu savo įspūdžiais
Aš savo dienorąštį pradėjau rašyti jaunystėje,kaip budavo netik bloga sieloje,bet ir atvirkščiai. Labai gailiuos,kad jų neišsaugojau,bet kaip nekeistą visus prisimenu. Kai ištėkėjau,vėl pradėjau rašyti dienoraštį,nes gyvename pas vyro mamą,tai atvyrai rašau,kad jei ne tie dienoraščiai,tai ko gero ir išprotėčiau,nes ta moterys yra truputį ligonys psichiškai,bet manau ir tai atlaikiau,ant popierio išsiliejimo dėką.
Kas liečia dienoraštį,greičiau pirkau kūdykio knyga,kur fikssuodavau kiekvieną savaitė kažką naujo gražaus,dantukų dygimas,pirmi žodžiai,pirmi žingsnai ir t.t,tai čia panašiai kaip dienoraštis.
Yra ir kitų momentų,pvz.kaip ieškojau save darbo srityje,ir pagaliau jau radau save savo vėžėse,tai irgi atskiruose puslapiuose tai aprašydavau.
Ką noriu pasakyti,man dienoraštis yra būtinas,nes pragyvendama kažkoki gyvenimo periodą aš jaučiu ,kad jį dar reikia ir aprašyti. Man tuo momentu jaučiu kad labai reikia tai padaryti ir po kiek laiko dar ar paskaityti. Vis savajoju kada kad ir ploną knygą parašyti.
savo dienorasti tai kartas is karto uzpyldau.po kokio svarbaus ivykio ar seip kai nera kur jausmu islieti. vaikiukio bandziau rasyti dar kol jis pilvely buvo, bet kai gime labai jau to laiko nebuvo.taip atideliojau atideliojau.ir... baigesi rasymai...
Pati asmeniškai dienoraščio galima sakyti,kad nerašiau,mėginau,tai visas rašymas pasibaigė per kelias dienas;-)O vaikui tai turiu vaiko knygą,kur kartas nuo karto kažką parašau,o smulkiai,ką pasakė,ką padarė nerašau,nors pagalvojus geras dalykas būtų,nes labai greitai viskas užsimirštama...
Tokia knygute, kuria reikia pildyti as irgi turiu, vyro sesuo padovanojo, kai tik maziukas gime. o dar turiu sasliuvinuka, kuriame visada uzrasydavau kiekvieno menesio pasiekimus, bedas. dziaugsmelius. dabar jau rasyti pritingiu, nors noreciau surasyti visa vaikucio zodyneli, nes jau i savaite vis po nauja zodeli atsiranda :)) paskutinysis zodelis Manga - masina :))
kai man buvo 12-16metu rasiau dienorasti:)) taip idomu dabar ji paskaityti:)))o apie vaikucius tai rasausi visus svarbius ivykius, pasiekimus,i tokias knygutes,kur viska reik surasyti apei vaikuti:))) as pati apie save tokia turiu mama irgi rasydavo, pyldidavo, tai gera paskaityti( o beto kai jau neturiu mamos, paskaitau ir zinau kada pirmas dantukas isdygo, kada istariau pirma zodeli, ir visa kita kas svarbu.), todel idomu palyginti su savo vaikuciais:))))
as rasau ne dienorasty, o turiu tokia knyga vaiko.. visi pasiekimai, kada ropot pradejo, pirmas dantukas ir t.t tai pildau nuo gimimo, svori ugi ir pan :) va kaip tik reik paziuret ka dar naujo galima parasyt :)
deimantina
mamyciuke
elegancija
vilem
Deimax
Baraniuka
debesėlis
Agne
ievutek
kristale