- 8ats.
Atsakymai
- 5
vaikysteje as turejau nematoma drauga.bendravau su juo, nes jis darydavo su manim viska ko as noredavau :-) jis buvo idealus, nesijauciau vienisa.deja, jis mane paliko, kai radau matoma drauge darzelyje
- 5
maziems vaikams, daznai yra matomi tokie "dalykai" kurie mums blaiviu protu nesuvokiami, t.y. visi tie isivaizduojami draugai. Daznai taip buna del demesio stygiaus vaikui ir tai realu. Mano mazasis pusbrolis pries metus laiko turejo "nematoma drauge", su ja zaide, valge, miegojo, bendravo, pradzioje mama nuleisdavo juokais kol tai tapo nebejuokinga ir pradejo dometis, sneketis su kitais teveliais apie sitoki dalyka. Tai truko apie kelis menesius kol karta nuvykus i kaima jis "ja ten paliko" gyventi ir nuo tada pusbrolis "nebebendrauja" su nematomais draugais. Tai daugeliui vaiku budingas dalykas, manau tereikia sulaukti kol tas nematomas draugas pradings vaikutis siek tiek suaugs ir viskas issispres. Mums tai tik mistika, bet tikiu, kad mazi vaikai istrikruju mato tai kas musu akims nepastebima.
- 4
Cia tik mano asmenine nuomone,iskart norejau parasyti..Kiek teko skaityti ir girdeti,vaikuciu "isivaizduojami draugai" yra demesio trukumo,vienisumo jausmo pozymiai.
- 3
Gegužiukas teisingai sako, nematomas draugas atsiranda kai vaikui trūksta dėmesio, kai jam liūdna, galbūt jo nesupranta, kai neturi draugų aplink ir pan o gali ir atsirasti po itin didelio streso, traumos tarkim išprievartavimo, kokio nors vaizdo tarkime tėtis mušė mamytę arba mamytė labai mušė brolį ir pan.
Mano vaikas atrado tą draugą kai pradėjo keliauti į darželį, šiaip buvo jis visada su manimi, ką tik buvau nutraukus maitinimą, galbūt susidėjo viskas ir paveikė kažkiek, todėl mano vaiko gyvenime atsirado draugas/ramstis sunkiomis akimirkomis pvz darželyje kai su mama tekdavo atsisveikinti ar net namie kai mama sirgo o tėtis dirbo.. Ir tikrai tiesa daug daugiau dėmesio skyrus vaikui tas įsivaizduojamas draugas retėja ir dingsta galiausiai :) Dabar pagalvoju gal net ne darželis visa ko pradžia, bet tėčio išvykimas į užsienį, būtent po kurio laiko atsirado įsivaizduojamas draugas, tuo pačiu ir į darželį pradėjo eiti. matyt vaikui kiek apmenko saugumo jausmas ir per daug permainų vienu metu buvo. Paskui nebelankė darželio ir išvykom pas tėtį - draugas dingo.
TIkmama, jūs panagrinėkite vaiko dieną, nuo ko viskas prasidėjo? Gal vaikas irgi išgyvena kokį nors sunkesnį tarpsnį? Kartais ir tas darželis vaiką paskatina susikurti savo draugą, kuris būtų dalis jo ir dalis idealios personos, kuri žaist kartu, išklausys, kur vaikas visada laimės prieš jį ir panašiai :) Na nėra blogai tas įsivaizduojamas draugas, jis kažkiek vaikui padeda ištverti nemalonius išgyvenimus, mintis, gal vienatvę kokią ir pan, nežinau kiekvienam vaikui skirtina priežastis kodėl atrado savąjį draugelį :) - 3
Perskaiciau atsakymus, ir siek tiek issigandau, nes as pati nematoma drauga (net kelis) turejau jau paauglysteje, kai man buvo gal kokie 13 metu. Juos susigalvojom su geriausia vaikystes drauge. Su jais bendravom ne tik, kai budavom kartu, bet ir atskirai. Pamenu, karta kalbejausi su tuo savo nematomu draugu, kai i kambari uzejo mama, tai kazkaip net geda pasidare :')
Beje, as irgi tikiu, kad mazi vaikai (iki 7 metu) mato tai, ko suauge negali matyti.
Dar cia ne tokia pati, bet siek tiek panasi tema buvo:
http://www.mamanija.lt/klausimai/6405/ar-tikite-kad-vaikai-mato-tai-ko-nemato-suaugusieji/rikiavimas/geriausi-atsakymai - 3
Mano sūnus irgi turi savo draugelį/draugelę. Net vardą turi Bietė :D Viskas prasidėjo nuo lopšelio, ir šiaip laki vaizduotė jo.. būna stumdo mašinėles ir girdžiu sako Bliete pasitrauk, nu baik, imk šitą mašinėlę aš tau duodu ir pan.. būna įtraukiam tą draugą į mūsų žaidimus kai žaidžiam kokias namais ar statom palapinę ar dar ką... tik pastaruoju metu nebėra to draugo, nežinau gal išaugo ar kas..
O šiaip kiek skaičiau tai normalus dalykas tas įsivaizduojamas draugas, net iki mokyklos vaikas gali draugauti su juo :) Paskui prasideda naujas gyvenimo tarpsnis, daug draugų naujų atsiranda ir pan ir automatiškai atsisveikina su vieninteliu draugeliu. Arba tiesiog užauga, nebereikia jo. Nereikia jaudintis, tikrai viskas normalu, nemažai vaikučių tokius draugus turi :) - 2
*lydekaite* man labai patinka jusu nuomone ir visada jos laukiu. Mano berniukui gal ir gali trukti demesio, nes ta ka skirdavau jam anksciau dabar dalinu jam ir broliui, ta laika. Bet myliu abu labai.
- 1
Tikmama, malonu :)
Žinoma, kad mylit abu, bet jei mažesnis broliukas tai ir to dėmesio automatiškai daugiau reikia, be to visada gi buvo vienas, o čia dar vienas atsirado, kuris dalį dėmesio "pavogia" :) Gal nuo to ir prasidėjo?
Viskas gerai, lai turi savo draugą, būtų liūdniau, jei vaikas viską išgyventų savyje, o nesidalintų su tariamu savo draugeliu. Tada emocijos kauptųsi, kurios iššauktų tam tikrus psichologinius nukrypimus nuo normos.
Aš dar dėl įdomumo dabar saviškio paklausiau kaip gyvena BLIETĖ, bet jis jau ne pirmą sykį man patvirtino, jog Blietė išvažiavo pas savo tėtį. Na viskas sutampa, mes atvykom pas savo tėtį į užsienį ir tas draugelis palaipsniui dingo.. dalis jo gyvenimo atsispindi toje personoje :) Netgi psichologai būna tyrinėja vaiko draugą, nes per jį galima labai daug ką sužinoti :) Kaip elgiasi tėvai, kaip norėtų, kad elgtųsi tėveliai su vaiku, ką pats vaikas mąsto.. maniškis būdavo ant tos Blietės pasakydavo kokią frazė kurią tik aš naudoju su juo būdama arba gestą padaro tokį kokį aš jam padarau :) Vaikas žaidžia su savo draugu ir pastebėkit dažniausiai laimi, dažniausiai atitenka jam geresnė mašinėlė, o draugui prastesnė ir pan. Galit pasidomėti tuo draugu pvz ką draugas nori veikti? Taip galima nuspėti ką jūsų vaikas norėtų veikti..gal vaikas pasakys, kad draugas su mamyte lauke arba draugas su tėčiu kažką daro, tai galbūt ir jūsų vaikas labai ilgisi to? Arba galit paklausti kodėl draugelis dabar piktas (jei sūnus jūsų piktas) - galbūt išpešite atsakymą kodėl jūsų vaikui pikta arba kodėl jūsų vaikas sulaužė kažką... jeigu vaikas ims kaltinti draugą pvz kad sulaužė žaislus ar išmėtė batus tai supraskite, kad jis bijo jūsų reakcijos, bijo atsakomybės, todėl mamytei ir tėeliui verta pagalvoti kaip sureaguojate į vaiko išdaigą.. Ateityje vaikas ir toliau nieko nesakys nes bijos, verta nerėkti, o pakalbėti ramiai su vaiku ir dar pagirti, kad prisipažino, ir kad nepykstate. juk netyčia.. o jei tikrai žinote, kad tyčia tai pasakykite ramiai jog kitą sykį geriau to nedarytų, nes ir vėl mama nusivils, vėl bus sudaužyta, negerai taip elgtis, geriau kitaip žaisk, geriau sutvarkykim viską ir pan.. :) na tas draugelis tikrai nėra blogai, tad nesijaudinkit, kaip tik daug naudos galite išpešti, ir domėkitės tuo draugeliu, nedrauskite jį turėti :)
mackeila
motomane
geguziukas
lydekaite
Yuki
tikmama