• 9ats.

    Kokie jusu santykai po vaiko gimimo?

    Su vyru mes jau kartu 10 metu, is ju 5 metai kaip susituoke. Labai svajojome tureti vaika ir labai su vyru jo laukeme. Svajojau buti gera mama ir galvojau, kad motinystes atostogos bus viena is maloniausiu mano gyvenimu akimirku. Deja, viskas yra atvirksciai. Santykiai su vyru paslijo, nes as pastoviai pikta ir pavargusi, tapau kaip nuolat lojatis suo. Kartais nesusivaldau, pradedu saukt ant vaiko. Zinau, kad blogai elgiuosi, bet tuo momentu negaliu susivaldyti. Vyras nuolat dirba, gyvenam galima sakyt kaip draugai, jokios romantikos, dienos metu susimetam keliais zodziais telefonu del to, ko reikia is parduotuves. Ka jau sakyt apie intymius dalykus. Po gimdymo neturiu jokio noro, 2 kartus per menesi buna daugiausiai ir tai is pareigos, po gimdymo ir maitinimo man nepatinka kai lieciamos mano krutys, bet nedristu to vyrui pasakyti, bijau uzgauti...
    Labai noriu kuo greiciau grizti I darba, nes baigiu isprotet namuose, bet roblema yra ta, kad nera kam palikti vaiko, o vyras yra pries kad 1.5 metu vaika leisti i darzeli...

    Elizabeth24IntymuĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 1

    nepalikit tokio mazo vaikiuko, gaila juk labai, geriau pasitikrinkite savo hormonus gal kas su skydliauke blogai, tth tyrimai , nes ji irgi tvarko nervu sistema

    vinipukas

  2. 1

    Mūsų santykiai liko geri, nes turiu supratingą vyrą, visada kalbamės jei iškyla problemų, nesvarbu kokių

    Pabuciuok

  3. 0
  4. 0

    IS tiesu santykiai gimus vaikiukui pakito. Kartais jausdavausi taip, kaip gyvenciau su kambarioku. Jokios artimo rysoi neliko, nei lovoje nei kasdienybeje....

    Amorsita

  5. 0

    Nusivyliau, nes tikejausi, kad vyras daugiau pades priiureti vaika, o padedavo tik maudyti, ne daugiau. Seksualinis gyvenimas nepakito, buvom issiilge normalaus sekso, net ir tas nuovargis mano tam nemaise niekada. O ir vyras geide nepaisant to, kad ir pilvas dar nebuvo susitraukes, net tai kad maitinau tada dukra, su krutine elgdavosi itin svelniai. Dziaugiausi vaiku zodziu ir nesukau sau galvos per daug del buties ir pan. Su laiku susitaikai su gyvenimo pokyciais, dabar pvz mano dukrai 2m ir 6 men ir mes visi nuostabiai sutariam, aisku tiek laiko tik sau ir vienas kitam nebeskiriam, bet juk yra musu dziaugsmas, musu meiles vaisius, ir vyras kai dukra paaugo nebebijo likti su ja vienas, kol as vonioj paguliu. Daug kas priklauso nuo mamos-moters, deja manau mes turim buti 100kartu stipresnes nei vyrai, daugiau nutyleti.

    Anonimas

  6. 0

    Jūsų situacijoje matosi, kad jūs niekaip dar negalite priprasti prie naujojo gyvenimo ir atsipalaiduoti po gimdymo. Visa tai yra normalu kai pradžioje tėtis su mama yra kiek pasimetę, mokosi būti tėvais, labiau priklauso viskas nuo mažo leliuko. Tuomet kaip jūs sakot prasideda barniai, nervingas laikotarpis mamytei, nes maža miego, maža laiko sau, plius dar hormonai po gimdymo veikia, to pasekoje intymus gyvenimas gali suprastėti, to pasekoje nesutarimai su antra puse, nepasitenkinimas dabartiniu gyvenimu, nusivylimas ir t.t... bet nelabai aišku kiek jau laiko praėjo po gimdymo? Paprastai dažniausiai po kiek laiko nusistovi viskas, vaikas šiek tiek paūgėja, mama atranda motinystės džiaugsmą, vaikui ima rūpėti sąmoningai tėtis, atsiranda ryšys, mamytė lengviau gali atsipūsti, nes vaikas didesnis, daugiau ką galima nuveikti, išeiti ir panašiai. Jūsų atveju nesuprantu kiek laiko jau po gimdymo esate? 1,5 metų?
    Apie vyrą jūs nesakotė nieko blogo, tik apie save, kad lyg esate nusivylusi motinyste, nes įsivaizdavote kaip itin malonų, mielą laiko tarpsnį, bet pamatėte, kad toli gražu tai nėra taip kaip įsivaizdavote.. Sakote, kad pikta, irzli ir šaukiate ant vaiko ir vyro, nesinori intymių santykių ir t.t...
    Iš jūsų situacijos paaišinimo sakyčiau, kad jūmyse yra problema ir labai puiku, kad ieškote pagalbos bent čia, nes pačią jau vargina tokios emocijos. Aš patarčiau visų pirma keisti požiūrį į dabartį. Toks vaizdas, kad išėjus į darbą kažkas pasikeis, bet patikėkit manim galite kai ptik ilgėtis tų dienų kai galėjote būti su vaiku dienomis, leisti sau išeiti kažkur, neskubėdama valgyt padaryti, vyrui dėmesį parodyti, o kai eisite į darbą PLIUS prisidės po darbo viskas tas pats. Darbas neišspęs jūsų intymių problemų. Visų pirma pradėkite mėgautis motinyste ir į tai įtraukite vyrą. Žinoma jis daug dirba ir pan, bet juk yra viena kita diena laisva, vakarais grįžta namo :) na eikite visi kartu pasivaikščioti, apstatykite sniego senį, eikite į parką, nuvykite kur visi. Taip pat siūlyčiau su vyru atsisėsti ir pakalbėti apie jūsų būseną. Paprašykit, kad padėtų atsipalaiduoti, nes pastaruoju metu esate labai įsitempusi ir niekaip nebepavyksta nurimti, viskas auga auga... paprašykite tiesiog nereaguoti ar net nuraminti kai jūs šaukiate, galbūt trūksta jums kokių apsikabinimų ar pabučiavimo? Apie sexą irgi papasakokit, kd po gimdymo yra kažkoks šleikštulys atsiradęs, lai neliečia tada jis krūtų jeigu jums nemalonu, bet jūs turite apie tai šnekėti, nes vyras neskaito minčių... jis juk viską kitaip gali matyti, kad žmona nenori sexo, pikta ir panašiai tai kas čia per gyvenimas? Sakykite kas su jumis vyksta, kad vyras bent žinotų kas namuose dedasi.. o dabar sakote jums nepatinka kai liečiasi prie krūtinės, bet kaip suprantu jūs to nesakote vyrui, vyras toliau liečia o jums nuo tokių pojūčių iš viso sexo nebesinori. Užburtas ratas.
    Tai turėtų praeiti, būna tokių krizių, bet jos praeina ir moteris (ar vyras) pradeda į partnerį žiūrėti vėl kitu kampu, vėl nori ir sexo, ir myli, ir pasiilgsta antos pusės ir vėl norisi būti kartu, galų gale ir antro vaikelio su juo norisi vėliau..
    Šis metas yra tik kaip sutelkti tamsūs debesys, bet jie išsisklaidys ir pati nepajusite kaip pradėsite atsigauti, vėl mėgausitės gyvenimu. O kad taip greičiau nutiktų sakau nelaikykite savy visko, atsisėskite su vyru ir pašnekėkite nuoširdžiai, jog pati žinote, kad kažkas negerai ir su lovos reikalais ir su jūsų emocijomis, sakykit, kad pavargot nuo visko, reikia kažkaip atsitieksti, paprašykit pagalbos.. na nežinau kas jums itin padėtų - galbūt pabūvimas be vaiko? Paskirkite kokią dieną sau, palikite vyra su vaiku, nueikite pas drauges ar su draugėmis kur, gal į kirpyklą ar grožio saloną, koncertą, kavinę, šiaip apsivaikščioti su drauge.. gal tai padėtų? taip pat paprašykite vyro, kad neimtų taip į galvą jeigu jūs pikta, lai jis supranta kas su jumis vyksta. būnate visą laiką su vaiku, vyro visą dieną nematote, namų rūpesčiai tik jums tad sakykite, kad jis tiesiog nuramintų jeigu šauksit ar būsit susiraukus, kad tiesiog prieitų ir apsikabintų arba sutarkit jeigu ras piktą lai grūda jus į dušą išsimaudyt - atpalaiduoja ir po kiek laiko atslūgsta piktos emocijos. Dėl lovos reikalų irgi pasipasakokit vyrui, juk natūralu, kad po gimdymo kažkas gali pasikeisti, bet tai nereiškia, kad visą laiką bus dabar jog kels šleikštulį kai vyras liesis prie krūtinės. Tokie pojūčiai kažkada dings.
    Vyrą patenkinkite kitais būdais, kad jis nesijaustų kaip lageryje (kada duos tada bus gerai). Vyrams reikia daugiau, ne tik du kartus per mėnesį iš reikalo. Vyras linksmenis bus ir daugiau dėmesio skirs jeigu pradėsite nuo savęs kad ir mažais žingsneliais :) Laikas suprasti, kad vaikas niekur nedings jeigu penkias - dešimt minučių skirsite TIK vyrui kol vaikas miegos pietų miego.. nebūtina juk pe tas keliolika minučių užsiiminėti sexu.. tiesiog prigulkite apsikabinkite, pabūkite vieni du be kompų, tv.. pasakykite ką gražaus.

    Tikrai tokia būsena kažkada baigsis, svarbu kažką daryti, o ne savy auginti problemas kurios paskui taps nevaldomos ir gali net iššaukti skyrybas, nes taip ir nepajusite gyvenimo džiaugsmo su dabartiniu vyru. Juk kažkada buvote laiminga ir mylėjote begalo be krašto? tai kas dabar pasikeitė? tiesiog atsirado trečias (vaikas), bet leiskite sau pailsėti, atsipalaiduokite, na pradėkite džiaugtis tuo ką turite ir įžvelkite ką malonaus savo vyro poelgyje, žodžiuose. Gal jis labai stengiasi, gal jūs jį itin traukiate kaip moteris, o jūs už tai pykstate, nes sexo nenorit, bet juk džiaugtis reikėtų, kad JŪS traukiate jį, o ne pvz kaimynė ar bendradarbė :) atsipalaiduokite, kartais žmonės tik praradę kažką ima suprasti koks brangus žmogus jis buvo. Linkiu, kad tai nebūtų pamoka jums.

    Sėkmės!

    lydekaite

  7. 0
  8. 0

    Kuo mazesnis vaikutis budavo, tuo sudetingesni santykiai buvo, daznai baremes. Turejo man pritenzijas del to jog visa diena namie sedziu ir dar sneku apie nuovargi, o ir as jam pretenzijas reiskiau apie tai jog nepadeda su vaiku ir pan :) Dabar santykiai geri, visu sunkumu deka ismokome vertinti vienas kita :) aisku, visko buna :)

    Anonimas

  9. 0

    1-2 men . tikrai buvo kazkoks kosmaras ,po vaikucio gimimo, bet paskui '' apsislifavom '' ir viskas stojosi i savo vietas :) o daba tiesioj puikus santykiai :))))

    nežiniukė