nepaslaptis kad daugeliui moteru tenka taip nuspresti ir isgyventi si zingsni, daug labai nekonkrecios informacijos, tai kaip gi, kaip tai viskas vyksta?ar skausminga? koks nuskausminimas?kokia bukle buna jau po visko?
(tema sukuriau tam ,kad suteikti reikalingos informacijos kam to tikrai labai reikia)
o kodel vienoms daro su narkoze o kitoms be narkozes? jei be narkozes tai viska gi jauti ;(
nu bet mamytės kur kultūra pas jus? Jeigu jau išvalymas tai manot kalba bus apie savo noru išvalymą? Daug tenka daryti išvalymų kai persileidžia mamytė arba kai nustoja vystytis leliukas, ar net negimdyvinis nėštumas. tokiais atvejais taip pat daro išvalymus nori mamytė ar nenori. Manau tikrai vertina informacija, nes daug mamyčių pergyvena dėl to. Kaip mamytėms įdomu ir neramu dėl pačio gimdymo taip ir dėl šio dalyko...
deja pati nesu susidūrusi asmeniškai su išvalymu, bet galiu papasakot ką mačiau palatoj kai kartu gulėjome su mergina, kuriai buvo diagnozuotas gresiantis.. Jai buvo apie 11 - 12 savaičių. Buvo paskirtas gulėjimo rėžimas (tik iki tualeto leido nueiti labai iš lėto), pamenu duodavo folio rūgštį gerti ir kažką dar papildomai.. na tai buvo jų lauktas vaikelis kaip ji sakė.. ji pasakojo, kad vis maudžia pilvą ir strėnas kaip prieš mėnesines. na ir įvyko tas persileidimas paryčiui, ji atsistojo eiti į tualetą ir didžiulis pliūpsnis kraujo ant lovos, grindų.. dar tiek kraujo ko gero gyvenime nebuvau mačius.. žodžiu greit išvežė ją ant kėdės, aptvarkė ją ir grąžino į palatą. Kai grąžino į palatą ją tai ji dar nesuvokė.. tiesiog gulėjo ir sunerimus sakė, kad veš išvalymą daryti, kadangi ten nieko jau nebėra. Išvežė, parvežė gal po pusės valandos, kažkaip greitai ją ten... pasakojo kad užlipo ant kėdės, surišo kojas kažkaip ir užmigdė ją. Daugiau nieko nebepamena. Na ir pats blogiausias etapas prasidėjo mūsų palatoje.. ji atsibudo ir raudojo. Daug ir ištisai verkė ir verkė... vyras atvyko, kartu verkė.. eidavau net iš palatos sėdėdavau vis koridoriuje, nes labai nemaloni situacija.. Dar ji gulėjo apie tris dienas po to, na labai prislėgta buvo.. jau pirmą parą ji atsargiai sėdosi, atsargiai ėjo į tualetą, nes labai kraujavo dar ir sakė, kad maudžia labai pilvą Lyg davė nuo skausmo vaistų ir aišku raminančiųjų. Po trijų dienų kai išleidinėjo namo vis dar buvo labai prislėgta, išbalus, pamenu atėjus seselė sakė jai nusipirkti grįžus geležies gerti.. nors jau lyg optimizmo atsirado, kad susilauks tikrai vaikiuko kitą sykį, kad tikisi jog kitas kartas bus sėkmingas. Na vat tokia istorija kurios ko gero niekada ir nepamiršiu.. daug jausmų, skausmo ir kraujo.. aišku gal aš daug ko ten nežinau, tiesiog iš šalies kiek mačiau, nemažai ir bendravom palatoj tai va susidariau įspūdį tokį, gal kam pravers..
Esu nezinomybeje.....
susikloste tokia padetis,kad tenka sitaip pasielgti,nestumas nedidelis,
nerandu informacijos kaip tai atliekama privaciame kabinete,zinau tik tai kad su nejautra i gimdos kakleli,bet ar tai nera skausminga? prasau atsakykit kas tikrai zinote
vienoms duota kitom ne,tai ir kompromisas,ira toks gyvenimas,tas laikas kai galbut pastoji,ir tai ira ne laiku ir nesant galimybem tam vaikuciui,moters teise rinktis,kam reikia tas supranta ta apsisaugojimo priemones,tik kartais kitaip gaunasi ne kaip nori.viena mergaite svajoja pastot bando visokius budus,o pries ja nulemta negali turet,kitos numeta ir t.t ir t.tgalbut pati su tuo susidurus man tai buvo ne laiku,todel taip ir atsitiko,o pati to procedura negasdinanti,o atsakant ir klausima kartais nesigauna konkrecei ar tiesiogei,o uzbegam ivykiams uz akiu.Juk gyveni ir mokais,o kartais tos pamokos atsimimos visam laikui.
Manau reiktu viska gerai apgalvoti pries darant
Is tikro daznai informacija buna neteisinga ypac del galimo nevaisingumo. Jeigu abortas atliekamas kvalifikuotoje klinikoje su echoskopu lekalizuojant embrijona, o ne daktarui aklai makaliuojant po visa gimda tai gimdos seneliu paziedimai itakonantys gimdos randu susidaryma mazai tiketini, o ir uzdegimas nepazeidziant gimdos sieneliu buna minimalus tad kiausintakiu uzakimas irgi mazai tiketinas, tad is tikro procedura atliekant kvalifikuotoje istaikoje fiziniu pasekmiu gali nebuti, na o emocines tai tam dirba psichologai kurie beje irgi yra privaciose klinikose.
Pastojus neplanuotai teigiamos iseities nera, vienisa mama sunku, o ir vaikui nelengva, nors jie ir dekoja uz tai kad nenuzude, bet pasistengia papriekaistaut mamoms kad jie neturi tevo ir materialiniu gerybiu kaip kiti, abortas vel ne iseitis, gaila kad truksta svietimo mokyklose tad jaunos merginos ir atsiduria sitoje aklavieteje..
Tiesa mano pažįstama viena darėsi išvalymą savo noru. Tai pamenu aš jos vaikučius dar saugojau kol ji nuvyks tai procedūrai. Jai buvo pati pradžia nėštumo, tai greitai ji ir grįžo savo kojom iš ligoninės..bet jau neklausinėjau ir nestebėjau kaip ji jaučiasi ar kas ten jai darosi. Sakė labai nori prigulti, šiek tiek silpna.. daugiau nieko nežinau.
zmogus paklause vieno klausimo, bet i ji negavo atsakymo. abortas skaudus dalykus. as deja juos turejau ne savo noru, o del medicininiu bedu. bet galiu pasakyt taip: kai daro aborta tave uzmigdo, jis trunka apie 5-8 min, atsibudus dazniausiai neskauda, tik siek tiek kraujuoja. gydytojas apziuri,ir jei viskas gerai isleidzia namo,aisku susako ko negalima ir pan. savijauta po aborto aisku, kad nelinksma, bet tai priklauso nuo moters, vienos tai labai ilgai ir sunkiai isgyvena, o kitos to net nepamena. beto jei jau tiksliai apsisprendej daryti aborta,tai reiktu atlikti kuo greiciau, kuo vaisius mazesnis tuo maziau padariniu. komplikaciju aisku gali pasitaikyti, bet siais laikais tai tikrai daug maziau, nei pries sakykim 10m.
Tikrai nereikia buti tokiai kategoriskai,buna atsitinka taip kad moteris labai nori to mazo stebukliuko o jis kazkodel nustoja vistytis ir reikia daryti ta procedura,manau tikrai butu gerai sukurti tokia tema kad butu aisku kiekvienai kas kaip.
Anonimas
lydekaite
rittta
slauga
Lafe