Sunui 2m 7men siaubingai atimineja is kitu vaiku zaislus, net ir is mazylio broliuko grobia, nenori duot nei zaislu, nei daiktu... Neklauso, nors tu ka ir kalbu su juo, graziai aiskinu ir pabaru - nieko. Visi sako, praeis, cia normalus vaiko vystymosi etapas... Man tik idomu, kiek ilgai visa tai tesis? Karas namuose! :/
as prytarciau Adri, o siaip mes sito periodo kol kas isvengem, tpfu tpfu tpfu, vaikas vysiskai nkreipia demesio jei kas ka ir paima, buna, kad vienu metu uzsinori to pacio zaislo, tada tariames pagal aplinkybes, kuris pirma uzsimane, paeme.vaikui 3metai.
musu berniukui tuoj 4 metai, taciau irgi atimineja zaisliukus, nenori dalintis, is brolio atimineja.
zaislu niekada nesisavino, neima ne savo, o jei nori - papraso, ir taip buvo nuo pat metuku iki dabar (beveik 3m.). I sita dalyka labai rimtai ziurejau nuo pat pradziu, nes tiesiog per nervus eidavo, kai ateidavo drauges dukra ir jai vis patinka koks musu zaislas, nesvarbu ar naujas ar senas, ir visad pries iseidama verkdavo, kad reik padet, todel mama paprasydavo, kad leistume iki namu dasinest ir kita diena grazins, taciau dazniausiai arba isvis negrazindavo, arba grazindavo po ilgo laiko arba suluzusius, retas atvejis, akd kita diena atiduotu, todel labai nemegstu tokiu vaiku ir ju tevu, tad mano vaikas to niekada nedaro.
Del dalinimosi tai taip, nemegsta dalintis, bet dabar tas amzius, kada jie suvokia daiktu esme, "mano" reiksme. Jiems nesuvokiama, kad kai kitas vaikas pazais, zaisliukas atgal atsidurs pas ji, jiem atrdo, kad jei duos kitam, jau bus nebe mano. Aisku yra ir tokiu, kuriems si stadija neateina, bet daugeliui - ateina. Todel visad paaiskinu, kad zaislas nepradings, nieko jam nenutiks, jei koks vaikas pazais. Kartais suveikia, bet dazniausiai ne. Nors nesijaudinu, savaime praeis (beja labai padeda darzelis).
Tiesa, jei situacija smėlio dėžėj atvirkštinė - jūsų vaikas paima žaislus svetimus, tai tokiu atveju paimat už rankytės vaiką ir visų pirma atsitupus paaiškinat, kad tai yra ne jo žaislas (jokių būdų ne MŪSŲ), reikia atsiklausti ar galime paimti pažaisti trumpai. NUeinate už rankytės su vaiku pas vaiką ir paklausiate ar galima su šiuo žaislu pažaisti. Jeigu sutinka - valio. Jeigu vis dėl to svetimas vaikas nenori irgi skirtis su tuo žaisliuku deja reikia paprašyti vaiko atiduoti ne savo žaisliuką. Vėlgi jūsų vaikas bus pamokytas, kad yra savi žaisliukai ir yra nesavi. Netikslinga yra kai jūsų vaikas paima daiktą, o kitas vaikas ima verkti. Aišku to verkiančio vaiko mamytė ima raminti savo vaiką ir sakyti taiga pažais tuoj ir atiduos, dalintis reikia, va imk kitą žaislą ir pan.. tai nei tam svetimam vaikui naudos duota, nei jūsų vaikas teisingai supranta situaciją. Vienas vaikas yra įžeistas, kad negerbia jo jausmų, kitas ima suprasti, kad vis dėl to visi daiktai yra lengvai prieinami, nors gyvenime šitaip nebūna. Tokie vat tolerantiška elgsena įvairiose situacijose padeda vaikui greičiau suvokti kaip turi būti iš tikrųjų. O kada tai praeis konkrečiai sunku pasakyti. labia skirtingai.
mano vaikui asmeniškai buvo gal vieną vasarą tos paūmėjimas.. tai du trys mėnesius kieme konfliktuodavo su kitais bendraamžiais. Bet po truputi po truputi ir praėjo.
Dar norėčiau pridurti, kad tėveliai nedarytų klaidos ir kai vaikas pasidalina vis dėl to žaislais nenorom jūs imate girti oj koks tu geras, kaip tu gražiai daliniesi, nu šaunuolis... tai irgi galbūt iškreipia vaikui suvokimą kodėl reikia dalintis. Jis ima suprasti, kad dalintis reikia dėl tėvelių, jie laimingi, jie giria. Tik tada gauna teigiamų emocijų. Bet sunkiau supranta realią situaciją. Tokie vaikučiai pergirti sunkiau apgina savo interesus gyvenime, sunkiau pasirūpina savimi, jie dažnai net nepatiria to nesidalinimo etapo, nes tėveliai patys už vaiką užpildo vaiko "aš" be ypatingų pastangų - mano vaikas nuostabiausias, dosniausias, geriausias... kai vaikas jau mėgina duoti žaislą tiesiog pasakyti, kad sesutė pažais ir grąžins. Ir būtinai pastebėkite, kad grąžintų, kad įsitikintų jog tikrai tas daiktas bus jo net jei ir sesutė pažais :)
Daug prirašiau, bet jei kam aktualu - tikrai pasiskaitys ir galbūt ras vertingų minčių.
Jeigu kalbėti būtent apie tą periodą tai tikrai yra normalus dalykas. Tokių metų vaikas ima suprasti, kad yra daiktai, kurie priklauso ir jam, tačiau jo tas įsivaizdavimas yra kiek kitoks nei suaugusiųjų. Vaikas savo daiktus supranta kaip savo paties dalį, todėl kai nori kažkas paimti daiktą vaikas ima prieštarauti, neduoda,skaudžiai į tai reaguoja. Vaikas savo daiktus jaučia tiesiogiai, jis jaučia jį kai laiko, glaudžia, tai jo daiktas. Paaugęs jis supras, kad jeigu daiktas atsiduria pas mama ar kažkur vis tiek liks jo daiktas. Būtent šiuo metu vaikas išgyvena savojo "aš" kūrimo laikotarpį ir psichologiškai po truputi atsiskiria nuo mamos.
Neigiama reakcija į mūsų žodžius apie poreikį dalintis yra ne kaprizas ir ne egoizmo apraiška, o kategoriškas pareiškimas, kad vaikui būtina, kad viskas, kas yra jo, būtų su juo, kad vaikas jaustųsi vientisas. Nereikia gėdinti vaiko už godumo apraiškas, ignoruojant jo jausmus ir jo nepalaikant. Neneikite mažylio teisės priimti savus sprendimus: parodžius pagarbą vaiko jausmams, palengvinsite šios raidos fazės įveikimą.
Žinoma vaiką reikia ruošti realiam gyvenimu ir vis dėl to apšviesti kaip yra priimtina elgtis (dalintis). Tiesiog reikia vaikui paaiškinti gražiai, nerėkiant kaip taip daroma, kad žaisliukas yra jo ir vaikas pažaidęs vieną žaidimą atiduos atgal. Ir labai normalu jei po tokių aiškinimų vaikas vis tiek nenori dalintis. Kalbėti reikia daug sykių, nesvarbu, kad jis net atrodopo dvidešimto karto gidi pirmą kartą :))
Ir pastebėkit, mamytės, kad vaikas, nenorintis dalintis, dažniausiai supranta tik kas yra "mano", bet svetimo dar neįvertina. Savo daiktus vaikas saugo, neduoda, bet kitų vaikų žaislus drąsiai ima - štai ir turime konfliktą :) Barti nereikėtų. Tiesiog vaikas tokių metų dar negali suprasti kitų žmonių interesų, norų, taip pat nemoka kontroliuoti savo norų ir įgeidžių ir tas daiktas privalo atsidurti čia ir dabar jo rankose ir tikrai nesujaudins kito vaiko verksmas arba prašymai atiduoti atgal :)
Visiems skirtingai tas periodas išaugamas, kol suranda tą savąjį "aš".. kitiems net nebūna tokio periodo arba jis jaučiamas labai trumpai ir nežymiai (atranda kituose dalykuose tą savąjį "aš". Labai priklauso nuo vaikų suvokimo kada jis ims surpasti kad yra vaikai, žmonės kurie irgi saugo savo daiktus, kad ne visi daiktai gali būti jo, kad jo asmeninis daiktas esantis brolio/sesės rankose vis tiek liks jo ir niekur jis nedings :)
Su mamytės pagalba vaikas ims suvokti tai ir po truputi ims dalintis žaisliukais. Tik nerėkit, nebauskit, nereaguokit karštligiškai.. jeigu įvyksta konfliktas su svetimu vaiku kokioj smėlio dėžėj, t.y svetimas paima jūsų vaiko daiktą ir jūsų vaikas prieštarauja, deja pasakysiu reiktų ne per prievarta priversti dalintis, bet tada kai jis norės. Kad jūsų vaikas greičiau ir teisingiau suprastų kaip yra su tais žaislais reiktų deja paprašyti to vaiko, kad atiduotų tą žaisliuką, nes tai jo mylimas žaisliukas. TOkiu atveju svetimas vaikas gaus naudos/susidurs su situacija kai reikia pripažinti, kad yra svetimi ir savi žaislai, svetimas vaikutis gaus kažkiek įgūdžių, kad svetimo daikto geriau neimti, nes tai ne jo. O jūsų vaiko svarbūs psichologiniai interesai bus apginti nepažeidžiant jo orumo ir įsitikinimų, kad tas daiktas tiesiogiai yra jo. O laikui bėgant tikrai ims suprasti kai pten su tais daiktais yra ir kaip reikia elgtis :)
dėl sesių/brolių galima teigti kad jie turi kaip ir bendrus žaislus, tačiau tai yra sakyčiau klaida, kad žaislai yra bendri. Vis dėl to reiktų vaikams turėti tam tikrų žaislų atskirų, kurie priklausytų tik jam, tik jam padovanota, tik jo žaista ir tik nuo sesės ar brolio "malonės" galės dalintis su kitu. Galima sakyti oj sesutė mažutė nu duok jai palaikyti, nieko ji nepadarys... net vėlgi negerai šitoks nusileidimas mažam vaikui.. Jeigu vaikas nesutinka tai lai ir nedudoa, vadinasi dar nepasiruošęs atsiskirti nuo to daikto. Mažoji sesutė turėtų pasitenkinti savo žaisliuku, ar dėmesio nukreipimu, kad nebūtų didelio konflikto. Juk mes draudžiama mažiesiems liesti savo mobiliuosius, kompiuterius ir pan. tai kažkas panašaus į brolio žaislus. Mūsų akimis atrodo tai tik žaislai, bet vaikui galbūt tai bene brangiausias pasaulyje žaislas ne materialine prasme:)
Mes dabar isgyvename "cia mano" perioda, darzelyje baisu viska atimineja sako "cia mano" , namie lygiai tas pats. Suprantu Jus, as manau kad isaugs taip pat bandau paaiskinti, kad ne visas pasaulis sukasi aplink ja. Siaubas, suprantu Jus...
Nuo vaikų priklauso :) pirmasis buvo jautresnis ir nesidalino žaislais, verkdavo. O antrasis neprisirišdavo prie žaislų
zyzia tik del suneno suaugusio modeliuku masinu,kur viskas kaip tikra masina,o kitu vaiku zaislu nera buves emes,tuolab,kad nestis namo.O su saviskiais,tai problema,tai duoda,tai neduoda.Buna,kad pries atvaziuojant kam sunesa visus i kambario viduri,o kai atvaziuoja,tai isslapsto ,nieko neduoda.Neina suprasti,viena minute duoda,kita atima...kai nenori duot,paaiskinu,kad kai mes nuvaziuosim,tai ir jam neduos,tai buna tada duoda jau,bet irgi kartais atrenka pati maziausia,seniausia ar suluzusi,bet buna ir naujausia paduoda,bet stebi,kad tik nesulauzytu.
Aisku, kad buvo. Bet kai pasakiau, kad paziurek, vaikai jau iseina ir nebenori draugaut, nes nesidalini su jais zaislais, tada labai greit pasibaige sitoks periodas. Kazkodel sitas padakymas buvo lb veiksmingas :D
turim turim ir mes sita beda - nieko savo duoti nenori, o svetimus is ranku plesia. sunkiausia tai kad nesiklauso jokiu aiskinimu, negirdi tik rekia, puola mustis ir isterikuoti. zodziu tuo momentu jokie zodziai nepasiekia tikslo tik lieka suerzinti visi aplinkui - ir vaikai ir mamos. manau tie aiskinimai, grazus kalbejimai priklauso nuo vaiko charakterio. kadangi mano vaikas labai umaus budo, greit uzsideganti mergina tai man gana sudetinga esamu moentu ramiai isspresti konflikta, tenka aiskinti jau po visko, bet matau kad efekto tai neduoda nes jau "saukstai po pietu". tiesiog laukiu kada tas periodas aprims ir bus galima pasikalbeti
Anonimas
tikmama
Adri
lydekaite
JusteEma
Jorkaile
Gyvaciuke
Pabuciuok
arcita