• 24ats.

    Sveikos. Esu sio forumo nare,taciau siuo klausimu noriu likti tiesiog anonimu. klausimas patyrusioms smurta nuo vyro ar siaip turincioms patarimu.

    visur sakoma siais laikais, nekentekite moterys, garsiai sakykite sulauksite pagalbos, atsitiko taip jau kaip atsitiko, taciau nezinau nei kur kreiptis nei kur sulaukti tos realios pagalbos isliekant gyvai.
    Vyras kele ranka nuo pat pirmu vedybinio gyvenimo dienu, bet vis pateisindavau, nes susipykdavom tai po baliaus tai seip susigincyja, vis galvodavau, kad tikrasis smurtas kai ateina nei is sio nei is to ir pradeda dauzytis. Tai tesiasi 7 metai, kyla gincas del abieju ir ziurek jau su melynem vaikstau, taciau ant veido vos viena kita, nes jis dauzo i galva kur plaukai, jis smaugia, tampo uz plauku.
    Buna kad atsikeli su keliom melynem ir smaugimo zymem ir lupom kruvinom, zadu kur tai kreiptis, bet sustoju- kur? rasyti pareiskima policijai? kas is to, kai suzinos kad ant jo apreiskimas gi tikrai pasmaugs galutinai, taip metai is metu.
    Sakysit kodel nekvieciu policijos,- todel kad kai pradeda dauzyt atema telf, jei nespeja atimti- vejasi visur, niekur nepabegsi.
    Esminis dalykas, kad kol jam neuzeina tie priepoliai agrresijos gyvenam kazkaip, tvarkosi nieko negali sakyti, taciau prie barnio bet kokio prasideda.. vaikam ypac vyresniam jau nervai ivaryti,- daznai mato dauzoma motina, klykia rekia, net sulaukia pacio tevo grasinimo ( karta net peiliu grasino) mazasis irgi zviegia, bet buna ismestas i kita kambari, baisu kas darosi.
    Paskutiniu met matyt visai pavaziavo stogas manajam, uzeina pats kabinejasi, kad "nieko neveikiu", blogas mano darbas, na burba provokuoja mane kol as pradedu kazka atgal sakyt, o tada jau antras toks kartas sulaukiu realiu grasinimu tiesiai prie ausies nesulaukti ryto, viena karta taip kai dauze prie vaiku, vaikas kadangi nepaleido manes, tai man buvo pasakyta tyliai palauk kol uzmigs vaikai ir atsisveikink. Jam dzin, jis tuos vaikus vadina nevekslom, durniais ir kt. pilnai tikiu kad galetu mane pasmaugti ir kazi kaip dar su vaikais butu...
    paskutinio barnio metu kai jis mane visaip provokavo ir enge jis stovejo man uz nugaros, laikydamas rankas ant peciu, ir tik kazka jam pasakai smaugia kol akyse pazaliuoja, jau tamsu darosi ir atleidzia, ir taip keleta kartu kol apsimetu kad miegu net nemoku paaiskint tada palieka, bet su grasinimais...
    ar bijau?- ne. Bijau del vaiku tik, negaliu pagalvoti kad manieji gali likti be mamos.
    Kodel nesiskiriu,- juk uzmus.
    Artimiesiems esu sakiusi, bet nesureaguoja, mano kad tai laikinos problemos, kad kalti abudu del gincu ir teisina ji kad nenusivaldo.Taip yra todel kad niekam ne karto nesirodziau su melynem, geda kazkaip, geda parodyt nes atrodo kad visi ziures su gailesciu o pagalbos tai tikrai nesulauksi.
    Iseiti kur giminiu jokiu nera, esu priversta gyventi sia diena ir tiketis kad jam neuzeis priepolis.
    Yra net bandes prievartaut.
    dabar galeciau eiti ir rasyti policijai pareiskima, bet jis juk grys namo po darbo, kas tada man bus. parasykit kanors kazka, jei ka atrasysiu papildysiu.

    anonimas27SantykiaiĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 2

    panasi situacija pas mane, nieko neturiu, prizadejo kad daugiau nebesikartos tokie dalykai...gal... stengiuos neprovokuot, neerzint, ar tai vienintele iseitis? dabar atrodo taip, kaip toliau nebezinau...butu dievas mums moterims daves jegos....deja zinau ne viena "idealia" pora, kur moteris kaip sakant yra gavus i kaili....

    Anonimas

  2. 2

    beje, as pati esu patyrusi smurto is vyro.

    arcita

  3. 2

    kai tik musa kvieskit policija, duokit i teisma jam bus apribotoss teises ir jisai negales i jusus namus net kojos i kelti , o jei megins juk uzdarys.

    bambaliukas

  4. 2

    aciu visoms uz patarimus, pati nekarta skaiciau tuos puslapius, esminis dalykas kurio nepaminejau tai kad gyvename mano name ( paveldejau is seneles), ir mano vyras cia net registruotas nera, vaikai lanko ugdymo istaigas. labai sunku butu turbut viska palikti ir begti i moteru kriziu centra.
    niekada negalvojau kad taip nutiks man, mano tevas muso mama, maciau tai ir senai sau pasakiau man taip nebus, deja. Jis taip tikrai puikiai zino, kad as niekur nesikreipiu ir galbut manipuliuoja tuo, visada po tokiu jo ispuoliu grizta su gelem, vaikam kazka nupirkes, atsiprasineja sako kad zino esas kaltas, kad tai buvo emociju protrukis kurio jis nesuvalde, kad jauciasi begedis, kaltas. Buvo net asaras ispaudes. siuliau eiti jam pas gydytojus, sako as ne psichinis, nesergu.
    Ir suprantat kas yra baisiausia, tai kad kasdiena gyvenimas verda normaliai: daro remontus, sypsosi, kalba, vaziuojam atostogauti ir t.t. bet va koks barnis ar seip uzeina jam kas ir viskas.
    Tarkime grizta po sunkios darbo dienos, skundziasi, as sakau reikia keisti darba jei tau nepatinka sunku ir t.t. tada prasideda jo priekaistai visokie, tipo ka cia as keisiu lakstysiu per visus vel kol susirasiu normalu, per tave isidarbinau cia, as sakau kodel per mane na prasideda gincas, kol griebia uz gerkles.
    Sakysite kad nusileisti tam kartui ir patyleti, bet jis nuo vienos temos pereina prie kitos kol vistiek randa del ko gali griebti. Arba kai dauzo i galva sako nu ir kam tu pasakysi, kur tu pabegsi stokis gausi dar, jei nesistoji duoda vistiek, tampo uz plauku.
    Buvo pries keleta metu jo tevai isikise, neuztare jo, pyko, sake skirkites, jis ir jiem prisiekinejo kad keisis, kad tvarkysis, bet tai tesiasi tik trumpam.
    Turiu du vaikus, tris nestumo nutraukimus, jau kai mato kad nereaguoju i jo kalbas pradeda kalbeti visiskas nesamones, esti del tu nutraukimu, kad pati ejau pati norejau, nors tuo metu kai eidavau nutraukti nestuma jis tikindavo nera kitos iseities spesim dar prisigimdyti, darbas svarbiau, dabar plokstele apsiverte kaltina vien mane, ir vistiek gi nesusilaikysi atgal kazka sakai tada vel smugiai.
    Tragedija ir net jei susigincyjam vaziuojant, jam dzin jis spaudzia greiti, lekia tarp masinu, jam dzin kad gale vaikai, rekia kaip isprotejes ir poto sako matai ka padarei.
    Viskas ka dabar turime kurta abieju sunkiu darbu, net vonioj plyteles klijuotos kartu, net sienos dazytos abieju, niekas nepadejo ir vel po tokiu pykciu mastau tiek metu kartu na negi taip ir toliau ( nors giliai viduje zinau kad jis nesikeis) bet dasigyvenau iki to kad man jo gaila, kai atsiprasineja, pradedu pati jaustis kalta del jo elgesio ( matyt per tiek laiko jau itikina).
    O bjauriausia tai, kad mustu va kaip rodo per tv veida, akis kokia butu melyna, bet cia ne, kas kad lupos kruvinos- sako pati persikandai,
    kas kad galva sudauzyta ir skauda- melyniu tai nera.,kas kad smauge iki tamsumo akyse- kita kart pasiema ranksluosti- nelabai kas ten ir matosi, krauujosruvos pavienes irgi galima prikurti kad pati uzsigavau. Nufilmuoti.. kaip? juk nesimusa kasdie ar kasvakara... kartais nesimusa menesi du, uzeina kokia diena sudauzo ir vel keleta menesiu ramu.
    Nelinkiu niekam atsidurti tokioje padetyje, ir negalvokit kad smurtas vien kaimuose ir asocialiuose seimose, priesingai, smurtauja daugiau vyrai gyvenantys geriau.
    Del vaiku kai jam sakau ka jie mato per tokius pykcius, jo zodziai: kiti vaikai irgi mato visokiu pykciu ir uzauga sau, sako nesipykstam juk kasdien.
    Dar idomus faktas, kad jo tevai gyvena kartu, nera rankos pakele, prisimenu jo tevo akis kai suzinojo kad sunus musasi.
    Tevu zodziais skirkites, o manojo zodziais niekada, sako isskirsim kai nup...iu tave pirmiau.
    Manau bunant kriziu centre be pajamu, sunku bus pasisamdyt gera advokata kad irodyt jog skiriames del smurto, o jis tai turi pinigu, jis pasisamdys brangu advokata ir ziurek niekas dar neisskirs.
    Beto bijau pagalvoti, atrodo kazkaip net geda kad aplinkiniai suzinos, kad man taip atsitiko.
    Manau man paciai pirmiau reikia pradet lankyt psichologa kad atsatytu mastyma, nes matyt perdaug jau uzsileidau ir baigia kad ir nenoriu iaugt i smegenis kad kalta as, kad niekas man nepades, kad vaikam sunku be tevo ir t.t.... aciu jums.

    Anonimas

  5. 2

    Kad tokiu vyru buna tai tikrai zinau , manyciau kad jums reiktu bandyt kreiptis i moters kriziu centra jie surastu jums busta duodu jums ir vaikams psichologus ir tt padetu issiskirti greituoju budu kur net nereikia susitikt su vyru ar jo advokatu viska sutvarko advokatai :) jei pati nebeiskenciat o jia blogAs ne tik jums bet ir vaikams tad tikrai jums stiprybes ir eikit pirmyn nereik prarast gyvenimo skonio bijant naujos dienos , dideles sekmes jums !!!:)))

    lover19

  6. 2

    http://www.bukstipri.lt/lt/naudingos-nuorodos

    daug naudingų čia nuorodų yra. Pvz kaip moterų centrai skirtinguose miestuose. Gal jūs ten iš kažkur ar bent netoliese gyvenate, artimiausią susiraskite ir pasikonsultuokite kaip ką daryti, gal su vaikais priimtų pagyventi laikinai kol atsistosite ant kojų viena..

    lydekaite

  7. 2

    SIAUBAS
    na ir vyra pasirinkot, bet zinot ir pati kalta jei nuo pat pradziu jam atleisdavot. Matosi aiskiai kad jam psichika pakrikusi negerai darot kad jus niekur nesikreipiat juk vaikai yra pagalvokit apie ju ateiti. jau dabar vaikam su nervai ivaryti. jei jau gimines nereaguoja tai ir nereik bekit i kita lietuvos gala ten kur jis jusu nesuras paskui kreipkites i vaiku teises bet jokiais budais neisduot kur jus gyvenat jei pabegsit. arba turekit dar viena telefona kad galetumet issikviest pagalba ne tik del saves galvokit bet ir apie vaikus suprantu kad bijot bet reikia isdrist rasyt pareiskima. siaubas sunku ir pasakyti patart ka na bet jei jus kentesit ir kesit tai jau save palaidojot o kas vaiku laukia? pati pagalvokit. is salies lengva patart. manajam viena kart pakako pasedet kameroj para. na sekmes

    juvrate

  8. 2

    Ar nera Jusu mieste Moters kriziu centro ar kaip jis vadinasi?Galbut suteiktu Jums pagalbos su vaikuciais?Viska darykit tyliai,kad vyras nezinotu,nes baisu ir pagalvoti ka jis padarytu.. Toks tevo pavyzdys nera geras vaikams,nes Jusu vaikuciai ateity gali taip pat elgtis su savo zmonomis...
    Jeigu Jums geda rodytis su visom melymen,tada nusifotografuokit/nusifilmuokit kaip irodymus,jeigu yra galimybe irengti kamera,kad nufilmuota kas dedasi,galbut tada pavyktu kas nors. Stiprybes Jums ir nuosidziai likiu rasti kelia nuo tokio vyro (nemanau kad jis vertas vyro vardo)! Praneskit kaip Jums sekasi,nes tikrai pergyvenu del Jusu nors ir asmeniskai nepazystu.

    Anonimas

  9. 2

    Labas,mieloji,paskaičiusi tavo istorija pašiurpau ir pasidarė gaila tiek vaikus tiek jus.Normalioj šeimoj taip neturėtų būti.Manau jam reikėtų nueiti pas psichalogą,kad išrašytų kokių raminamųjų,bet klausimas ar jis ir nepasius daugiau.Jūsų situaciją yra labai kebli,tai sunku kažką patarti,ksi pats nesi su tuo susidūręs.Kažkiek pikta giminių atžvilgiu,nes žiūri taip tarsi nieko nebūtų,gal kokia drauge turit pas kurią galėtumete paviešėti su vaikais?Geriausias variantas būtų ne tam pačiam mieste ir susikrauti daiktus jam esant darbe.Pagyvenusi pas draugę aišku jeigu turit po truputį ieškotumetes darbelio ir kur apsistoti.Na,o tam niekšui atsiprašau už išsireiškima priteistumėte alimentų.Sekmės Jums,saugokit save ir nesileiskit būti bokso kriauše,nes ne tokio gyvenimo nusipelnėte sau bei vaikams.Tikiuosi kažkiek padėjau.Linkiu Jums stiprybes ir ištvermės! Xxx

    Anonimas

  10. 1

    Esu patyrus smurta nuo buvusio vyro. Viso 13 kartu per ta laika kol buvome kartu. Po kiekvieno sumusimo sekancia diena nepazindavau saves veidrodyje, veidas buvo vien melynes, akyse kraujosruvos, budavo baisiu melyniu ir ant kuno... Dar iki siol yra nedidelis randas prie nosies nuo jo buvusio vestuvinio ziedo, taip pat iskiles kaulas virs akies bei randas ant kojos nuo stipraus ikandimo. Kartais pagalvoju kad jei nebutume gyvene kartu su jo tevu, tai gal manes dabar isvis nebutu, nes daugybe kartu jis mane isgelbejo. Karta, kai jo tevo nebuvo namie, ciupau telefona, uzsirakinau vonioje, paskambinau jo tevui kad gelbetu, ir jis spejo grizti kol mano buves vyras pjuklu vonios duryse nepadare skyles, nes niekaip nepavyko ju isspirti...
    Dabar kai visa tai prisimenu, atrodo protu nesuvokiama, kaip as visa tai galejau istverti. Pirmi smurto pozymiai buvo dar draugystes pradzioje, bet buvau per daug isimylejus ir tiesiog nekreipiau demesio, vos ne ji teisindavau... Po to kai suvokdavo ka padare ir kai pamatydavo kad as nebepanasi i zmogu, verkdavo, dovanodavo glebius geliu, vaistais visus sumusimus tepdavo, maldaudavo atleisti ir sakydavo kad daugiau tai nepasikartos. Buvau kvaila ir vis atleisdavau... Kol galu gale atsimerke akys ir supratau kad tokie zmones nesikeicia. Kad tik laiko klausimas kada bus sekantis smurto protrukis... Ir kad ir kaip ji mylejau, palikau ir pati viena issiskyriau. Kad ir per velai tai padariau, bet labai dziaugiuos kad nebandziau dar ilgiau testi musu "seimyninio" gyvenimo, ir noreciau patarti kiekvienai, kuri bent karta yra patyrusi smurta nuo vyro - palikite toki kuo greiciau...

    Yuki